Šaltis išryškina pastatų šildymo ir konstrukcijų trūkumus
Ilgiau trunkant žemai oro temperatūrai, gyvenamuosiuose ir kituose pastatuose pradeda aiškiau matytis statybinių konstrukcijų bei šildymo sistemų veikimo trūkumai. Tokios sąlygos leidžia pastebėti tai, kas šiltesniu metų laiku dažnai lieka nepastebėta, nes inžinerinės sistemos neveikia maksimaliu krūviu.
Esant stipresniems šalčiams, įvairūs konstrukciniai defektai, nesandarumai ar netinkamai sureguliuotos šildymo sistemos gali lemti žymiai didesnes šilumos sąnaudas. Dėl to gyventojai ir pastatų savininkai susiduria su išaugusiomis šildymo išlaidomis, nors pastato naudojimo sąlygos iš pirmo žvilgsnio nesikeičia.
Tuo pačiu metu atsiskleidžia ir šildymo sistemų darbo netolygumai. Kai kuriose patalpose gali būti per šalta, kitose – per šilta, nors pastatas šildomas ta pačia sistema. Tokie skirtumai rodo, kad atskirose pastato dalyse šiluma paskirstoma nevienodai, todėl nukenčia patalpų mikroklimatas ir komfortas.
Dėl šių priežasčių žiemos laikotarpis tampa tam tikru pastatų ir jų šildymo sistemų patikrinimu realiomis sąlygomis. Pastebėti defektai signalizuoja apie poreikį imtis priemonių, kad būtų mažinamos šilumos sąnaudos ir užtikrinamas tolygesnis patalpų šildymas ateityje. Pastatų naudotojams tai taip pat yra priminimas nuolat stebėti šildymo sistemos darbą ir konstrukcijų būklę, ypač užsitęsus šalčiams.